Teatro g. 3-10
LT-2001 Vilnius, Lietuva
tel. + 370 5 2791293
mob. + 370 611 23522
faks. + 370 5 2791293
el.paštas: office@gip.lt
 
 
||

Individuali veikla ar darbo santykiai?


Straipsnyje bus stengiamasi atkreipti dėmesį ir iš verslo pozicijų įvertinti kertinius individualios veiklos bei darbo santykių aspektus.

Kas yra individuali veikla?

Preciziškai laikantis teisės aktuose vartojamų terminų individuali veikla turėtų būti apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:
savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;


savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;


savarankiška sporto veikla; savarankiška atlikėjo veikla.
Iš esmės galimos dvi individualios veiklos vykdymo formos – įsigijus verslo liudijimą ir neįsigijus verslo liudijimo (šiuo atveju dirbama pagal individualios veiklos vykdymo pažymą).

Kuo verslui gali būti patraukli individuali veikla? Nekyla abejonių, kad sąlyginai dideli mokesčiai, socialinės garantijos, darbo ir poilsio režimas bei kiti institutai, susiję su darbo santykiais, masina darbdavius ieškoti veiklos organizavimo alternatyvų.

Autorinės sutartys, įvairios civilinės sutartys su asmenimis, vykdančiais individualią veiklą, tampa vis populiaresnės. Galima būtų su tam tikromis išlygomis nagrinėti hipotetinę situaciją, kas darbdavio požiūriu būtų racionaliau – priimti į darbą naują darbuotoją tam tikroms funkcijoms atlikti ar susitarti su individualią veiklą vykdančiu asmeniu dėl tam tikro darbo rezultato ar paslaugų suteikimo (pavyzdžiui, ar priimti į darbą valytoją, ar samdyti asmenį, turintį verslo liudijimą, tam tikroms patalpoms valyti).

Įvertinus tai, kad tiek darbuotojas, tiek pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo už konkretų darbą turėtų gauti vienodą atlygį, visiškai aišku, jog darbdaviui priimti į darbą naują darbuotoją visiškai nenaudinga. Esant darbo santykiams, už darbuotoją darbdavys privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, užtikrinti darbuotojui taikomą darbo ir poilsio režimą, sąlyginai sudėtinga darbo santykių įforminimo ir nutraukimo procedūra, yra darbuotojo susirgimo rizika, darbo sauga ir visa kita.

Samdant individualią veiklą vykdantį asmenį, abu teisės subjektai sudaro civilinę sutartį ir susitaria dėl atlygio už darbą ar paslaugas. Vis dėlto sudarant sutartis su individualią veiklą vykdančiais asmenimis reiktų atidžiai išnagrinėti visas teisines aplinkybes, tokių sutarčių dalykas turėtų būti tam tikro darbų rezultato pasiekimas, konkrečios paslaugos, o ne tam tikrų funkcijų vykdymas per tęstinį laikotarpį.

Galimas pavojus – nelegalus darbas!

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 41(3) straipsnis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Šiuo atžvilgiu vertinant bendrovės ir individualią veiklą vykdančio asmens santykius, teigtina, kad yra galimybė, jog tokie bendrovės ir fizinio asmens santykiai bus kvalifikuoti kaip nelegalus darbas, dėl to atsiras teisinė atsakomybė.

Išsamiau nagrinėjant tokią galimybę, pirmiausia pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai nustato teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą neįsteigus įmonės ir sudaryti įvairias civilines sutartis, taip įforminant savo darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitam ūkio subjektui.

Reiktų pasakyti, kad verslo liudijimo turėjimas ar neturėjimas, taip pat ir individualios veiklos vykdymo neįsigijus verslo liudijimo įregistravimas ar neįregistravimas savaime neturi įtakos individualią veiklą vykdančio asmens ir kito verslo subjekto santykių pripažinimo nelegaliu darbu galimybei. Atsakomybė pagal minėtą ATPK straipsnį galima tik tada, kai yra konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Ypač pravartu įsidėmėti ir įsigilinti į darbo sutarties teisinių santykių požymių esmę:
yra susitarimas dėl darbo, paslaugų ar pan.;

asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas;

asmuo paklūsta nustatytai darbo tvarkai darbovietėje;

darbas yra atlygintinas.
Individualios veiklos atžvilgiu svarbiausias yra antrasis požymis – asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas. Neabejotina, kad vertimasis individualia veikla reikalauja tam tikros kvalifikacijos, specialybės, gali būti ir tam tikra profesija, tačiau individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą.

Kitaip tariant, verslo subjektas pasirašydamas sutartį su individualią veiklą vykdančiu asmeniu turėtų susitarti dėl konkretaus darbų rezultato, pavyzdžiui, pastato vidaus apdailos atlikimo ar pan., o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo. Tik, tiksliai žinant darbo sutarties teisinių santykių požymius, galima teisiškai pagrįstai organizuoti įmonės veiklą pasitelkiant individualią veiklą vykdančius asmenis.

Patartina atkreipti dėmesį ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose pateiktus nelegalaus darbo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dar vienas pavojus – tos pačios rūšies veikla!

Įsidėmėtina ir tai, kad paprastai verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių.

Pabrėžtina, kad turima omenyje ne juridinio asmens įstatuose numatyta veikla, kurios rūšių gali būti daug, o faktiškai vykdoma įmonės veikla. Atsižvelgiant į tai, prieš sudarant civilinę sutartį su pagal verslo liudijimą individualią veiklą vykdančiu asmeniu, patartina išsiaiškinti, ar sutarties dalykas nėra toks pats kaip juridinio asmens faktiškai vykdoma veikla.

Trumpai apie verslo liudijimą

Verslo liudijimas – tai teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą. Paprasčiau tariant, tai dokumentas, kurio pagrindu asmuo nesteigdamas juridinio asmens gali verstis komercine veikla. Dėl verslo liudijimo išdavimo reikia kreiptis į asmens nuolatinės gyvenamosios vietos valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI), nesvarbu, kad veikla bus vykdoma kitur.

Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo dokumentų priėmimo. Pradedant vykdyti komercinę veiklą, neretai gąsdina gana sudėtinga veiklos apskaita. Pažymėtina, kad įsigijus verslo liudijimą veiklos apskaita yra itin paprasta. Veiklos vietoje turi būti verslo liudijimas (ne kopija).

Jei veikloje dalyvauja kitas susijęs asmuo, tai turi būti ir jų santykius įrodantys dokumentai, pavyzdžiui, notariškai patvirtintas giminystę įrodantis dokumentas, civilinė sutartis. Taip pat privaloma prekybos vietoje turėti medžiagų, žaliavų įsigijimo dokumentus. Tai, priklausomai nuo to, iš ko įsigytos prekės ar žaliavos, gali būti sąskaita faktūra, muitinės deklaracija, kvitas.

Įsigydamas verslo liudijimą gyventojas privalo įsigyti ir prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų knygeles bei turėti jas prekių pardavimo ar paslaugų teikimo vietoje. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų galima įsigyti vietos VMI. Be kita ko, gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą.

Jei nėra PVM mokėtojas, verslo liudijimą įsigijęs asmuo moka pajamų mokestį. Jis yra fiksuotas ir mokamas "iš anksto". Taip pat mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kitos rinkliavos, priklausomai nuo prekybos. Ir tiek.

Trumpai apie individualią veiklą, neįsigijus verslo liudijimo

Asmuo, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalo apie tai pranešti VMI ir įsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre. Paprastai per 10 darbo dienų VMI išduoda individualios veiklos vykdymo pažymą. Asmuo, įregistravęs individualią veiklą, turi teisę išrašyti sąskaitas.

Individualią veiklą vykdantis asmuo pasirenka 15 proc. pajamų mokesčio tarifą nuo pajamų ar 33 proc. pajamų mokesčio tarifą nuo pajamų, padarius leidžiamus atskaitymus. Pajamų mokestis už ataskaitinius metus turi būti sumokėtas iki kitų metų gegužės 1 dienos (pajamų deklaravimo).

Nors, kaip minėta, lyginti darbo santykius ir individualią veiklą teisiškai nėra tikslu, vis dėlto toks lyginimas turi praktinę naudą. Iš darbdavio pozicijų vertinant individualią veiklą ir darbo santykius, pabrėžtini tokie pagrindiniai individualios veiklos privalumai:
Samdant asmenis, vykdančius individualią veiklą, sumokama mažiau mokesčių.

Daug paprastesnė "darbdavio" ir individualią veiklą vykdančio asmens santykių įforminimo ir nutraukimo procedūra, palyginti su darbo santykiais.

Esant individualiai veiklai, nėra gana griežtų darbo drausmės, darbo ir poilsio režimo, darbo saugos reikalavimų.
Tačiau kad ir kaip viliojamai atrodytų veiklos organizavimas, pasitelkiant individualią veiklą vykdančius asmenis, pirmiausia reiktų atidžiai išnagrinėti visas teisines aplinkybes ir įsiminti, jog ne kiekvienu atveju tinka tas pats vienintelis modelis. Tik gerai suvokiant galimus pavojus ir ėmusis atitinkamų teisinių priemonių galima veiksmingai bei teisėtai mokesčių atžvilgiu optimizuoti įmonės veiklą.


<< grįžti
Legal Disclaimer