<< grįžti

Pretenzijos
Viena iš galimybių bendrovėms, dalyvaujančioms viešuosiuose pirkimuose, ginti savo interesus, kurie pažeidžiami Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nesilaikymu, yra pateikti pretenzijas perkančiajai organizacijai. Akcentuotini keli šios ginčų nagrinėjimo procedūros aspektai.

Pirma, pretenzijos perkančiajai organizacijai gali būti pateikiamos tik iki pirkimo sutarties sudarymo. Sudarius tokią sutartį, Viešųjų pirkimų įstatymo normos, reguliuojančios pretenzijų nagrinėjimą, netaikomos, o bet kokie ginčai paprastai sprendžiami teismine tvarka.

Antra, pretenzijos perkančiajai organizacijai turi būti pateikiamos per penkias dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą. Pažymėtina, jog terminas skaičiuojamas kalendorinėmis, o ne darbo dienomis. Tai pasakytina ir apie perkančiajai organizacijai nustatytą penkių dienų terminą pretenzijai išnagrinėti. Šie terminai reikšmingi tuo, kad perkančioji organizacija, gavusi rašytinę pretenziją, privalo sustabdyti pirkimo procedūras, o vėliau atitinkamai pratęsti pirkimų procedūrų terminus. Dėl minėtų nuostatų tikėtina, jog perkančioji organizacija bus linkusi bendradarbiauti su tiekėjais ir atsižvelgti į pretenzijos argumentus, kad išvengtų galimo procedūros vilkinimo, o tai palanki proga pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms efektyviai ginti savo interesus ir tikėtis sau palankių sprendimų.

Trečia, Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta galimybė, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdyti pirkimo procedūros, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Tokia padėtis, kai perkančiosios organizacijos nepagrįstas ir dėl to neteisėtas sprendimas užkerta kelią tiekėjui dalyvauti pirkimo procedūroje, visais atvejais turėtų būti vertintina kaip ganėtinai dideli nuostoliai pretenziją pateikusiam tiekėjui, ir Viešųjų pirkimų tarnyba neturėtų suteikti leidimo nestabdyti procedūros.
Ketvirta, pretenzijos pateikimo procedūra palanki pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms ir tuo, kad nereikalauja didesnių išlaidų; jos iš esmės apsiriboja pretenzijos surašymu. Apskritai pateikiant pretenziją įsidėmėtina, jog pretenzija, pateikiama perkančiajai organizacijai, turi preciziškai atitikti nustatytus terminus ir tvarką. Pretenzija turi būti rašytinė ir tinkamai įteikta, turi būti perkančiosios komisijos sprendimas ar veiksmas, kuriuo pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymas, pirkimo dokumentai arba pagrįstai tikimasi, kad bus pažeisti teisėti tiekėjo interesai. Kvalifikuotas pretenzijos surašymas dažniausiai padeda išvengti bylinėjimosi išlaidų, o ginčas paprastai išsprendžiamas gerokai operatyviau.

Teisminiai ginčai
Tiekėjas, nesutikdamas su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę ginčyti juos pateikdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Ieškinys pateikiamas apygardos teismui. Pretenzijos pareiškimas nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, t.y. ieškinys perkančiajai organizacijai gali būti pateikiamas ir be pretenzijos perkančiajai organizacijai. Pabrėžtina, kad, teismui sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi pratęsti terminus atitinkamai sustabdytam laikotarpiui. Tokiu būdu bet koks ginčas yra nenaudingas perkančiajai organizacijai, todėl, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pretenzijų ir skundų nagrinėjimą, bei teisminio proceso taisyklių, galima efektyviai ginti savus interesus ir siekti sau palankaus perkančiosios organizacijos sprendimo. Kadangi dažniausiai ginčijamas pirkimų komisijos sprendimo teisėtumas, žyminis mokestis sudaro nedidelę teismo išlaidų dalį, o pats bylinėjimasis nebrangus.

Pateikiant pretenziją ar ieškinį, gali būti skundžiamas iš esmės bet koks perkančiosios organizacijos veiksmas, neveikimas ar sprendimas, kuriuo pažeidžiama viešųjų pirkimų įstatymo, pirkimo dokumentų, kitų teisės aktų nustatyta procedūra ar teisėti tiekėjo interesai. Apskritai faktinis pažeidimas netgi nebūtinas – užtenka, jog tiekėjas pagrįstai gali tikėtis, kad perkančioji organizacija ateityje pažeis jo teisėtus interesus.

Įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, dažnokai naudojasi galimybe apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus. Tokia praktika vertintina palankiai, nes tinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo normų, nustatančių ginčų sprendimą, įgyvendinimas užtikrina sąžiningą konkurenciją, viešųjų pirkimų skaidrumą, o tai yra vieni iš pagrindinių šio įstatymo tikslų.

Nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos įsigalios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios dar vieną ginčų sprendimo procedūrą – taikinimą. Įsidėmėtina, kad minėta procedūra jokiu būdu neriboja galimybės pateikti pretenzijos ar ieškinio, o tik nustato specifines taisykles, susijusias su Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimu.

Kadangi pretenzijoms bei ieškiniams pateikti reikia minimalių lėšų, palyginti su galimu ekonominiu efektu, ir tai yra efektyvi priemonė siekti palankaus pirkimų komisijos sprendimo, skundai neabejotinai turėtų tapti neatsiejama viešųjų pirkimų dalis.